Valdas Kilpys: "Aš esu iš "Laumės"!"

Valdas Kilpys Vytauto Didžiojo Universitete studijavo filosofiją ir teologiją. Autoriaus tekstai publikuojami spaudoje (žurnalas „Aš ir psichologija“), internetinėje erdvėje (www.bernardinai.lt).

Filosofo nuomone, bohema – tai miręs reiškinys ir „lavono“ neverta prikėlinėti iš numirusiųjų. Kita vertus, V. Kilpys pripažįsta, jog neįprastas gyvenimo būdas suteikia miestui gyvybės ir žavesio. Be šios, nors ir mažos, kritinės masės Kaunas skendėtų liūdesyje.

Kas Jus sieja su kūrybiniu gyvenimu ir bohema?

Bohema… Atrodo, kad netoliese buvau visada, nuo pirmųjų atsiradimo dienų Kaune.

Daug visko darau, nežinau, ar tai didelė kūryba. Rašau šiaip į žiniasklaidą. Nesu išleidęs knygos, bet redagavęs esu (4 ar 5). Esu labiau šalia, negu pats rašytojas. Kol kas neturiu tam laiko, tačiau visus tuos dalykus Kaune šiek tiek žinau.

Jūsų manymu, kas yra bohema?

Aš nesu iš tų, kurie bohemą laikytų savaime geru dalyku. Bet ir ne iš tų, kurie sakytų, jog bohema yra blogas ir ydingas reikalas. Viskas priklauso nuo to, kuo jinai užsiima. Tačiau aš nesu neutralioje būsenoje šiuo klausimu. Bohemą ir smerkiu, ir palaikau.

Palaikau todėl, kad tokie kaip Gintaras Patackas, nuolat sėdintis Laisvės alėjoje, viename iš kabakų, yra labai gražus ir žavus miesto priedas. Kaunas be Patacko taptų nykesnis. Yra dar bent keli asmenys, be kurių Kaunas dar nykesnis. Bohemos pozityvas yra tame, kad susirinkę kūrybingi žmonės turi galimybę pirmiausia atsipūsti, pabendrauti ir tik tuomet, duok Dieve, apsikeisti kažkokiomis kūrybinėmis idėjomis. Bohemos aš nelaikau idealia vieta kūrybinių minčių apsikeitimui. Tai mitas!

Natūraliai pereiname prie atsakymo, kodėl aš bohemos nevirškinu. Pirmiausia, ji apipinta visiškai nesąmoningais, tiesos neatitinkančiais tiesos mitais. Mitas, kad bohema – tai kažkokia super vertinga žmonių grupė, be kurios pasaulis sugrius. Bohema dažniausiai yra girtuoklių, ištvirkėlių, ne mužikų, bet nieko neveikiančių, susibūrimo vieta. Neturėdami jokio talento jie neužsiima niekuo kitu, kaip tik girtuokliauja, geria kavutę, prisiblantina [prisideda] prie tų kūrėjų, kuriems buvimas bohemoje yra pati didžiausia kančia. Nes jie yra profesionalai, kurie nori kurti, nori rašyt, nori tapyt, taigi užsiimt ta kūryba, kuri iš tikrųjų duoda rezultatą. Šia prasme apie bohemą galvoju kaip apie ydingą dykaduonių susibūrimą. Manau, jog dabar situacija klostosi taip, jog bohema vėl grįžta prie sovietinės buitinės girtuoklystės, ne tik Kaune.

O jeigu bohemą visgi aiškintume kaip kultūrinį reiškinį…?

Iš tikrųjų, bohema siejasi su kita sąvoka, su dendizmu: tai laisvas, neįpareigojantis buvimas drauge.

Jei mintį kreipti į tai, jog bohema yra pozityvus dalykas, be abejo, reikėtų šnekėti apie minčių, idėjų apsimainymą sklaidą (kuo aš iš tikrųjų netikiu). Tačiau tokia vieta gali būti tik specializuotos konferencijos – ,,Poezijos pavasaris“, ,,Baltų lankų“ susirinkimas Druskininkuose, ,,Santara – Šviesa“ suvažiavimai, ir pan. Tai yra aiškiau struktūruoti ir specializuoti renginiai, kuriuose susirenka žmonės, realiai kuriantys. Tuo tarpu bohema yra labai neapčiuopiamas terminas.

O tarpukaris…? Ar bohema ir tuomet buvo ydingas reiškinys?

Tarpukariu buvo kitaip. Herbačiauskas, Kipras Petrauskas, Balys Sruoga, Vaižgantas, net Maironis… Jie rinkdavosi ir tūsindavo. Tačiau tuomet visuomenė buvo padalinta truputėlį kitokiais pjūviais. Visuomenė buvo aiškiau struktūruota. Todėl kultūros žmonės tarpukariu atitiko šios klasikinės bohemos sąvoką.

Kodėl neįmanoma atgaivinti tokios bohemos, kuri buvo prieškariu?

Tai globalizmo pasekmė, postmodernus pasaulis. Dabarties laikmetis yra toks, jog bohema, kaip tokia, yra neįmanoma. Tai nebent bandymas prikelti lavoną. Reikia ieškot naujų formų, naujų komunikacijos galimybių, pradedant virtualybe, baigiant kažkokiais rateliais, kurie dabar vyksta buitiniame lygyje. O tai, kas išeina į viešumą, gali pasireikšti tik specialiuose renginiuose. Visos kavinės, kurios dar sovietmečiu egzistavo kaip tarpinė bohema, iš principo, mirė. Kaune yra vienintelė vieta, kurioje likę kažkas tokio – tai ,,Skliautas“, bet ir tai, dabar ten mužikai renkasi. Na dar ,,Kultūra“.

Kokios Laisvės alėjos kavinės, ar šiaip vietos, sovietmečiu buvo menininkų susibūrimo taškai?

,,Tulpė“, ,,Laumė“, šiek tiek ,,Metras“ (,,Metropolis“). Dar ,,Astra“, bet kai ją atremontavo, visi išsibėgiojo… Bet čia tik vėlyvasis sovietmetis.

,,Menininkų namai“ iš principo pasmerkti būti menininkų buveine. Ten kabakas buvo. Ten daug esam išgėrę, bet ten, ką aš ir sakiau, labiau meno profesionalų susibūrimo vieta..

Kokiose vietose pats lankydavotės?

Aš esu iš ,,Laumės“! Veikiausiai laumiškiausias, jeigu apie Laisvės alėją kalbėti.

Jeigu kalbėti apie senamiestį: ,,Ugnė“, šiek tiek ,,Pegasas“.

Kokie būdavo pasibuvimai ,,Laumėje“?

,,Laumė“ buvo visiškai unikalus reiškinys Kauno padangėje, dėl to, kad ten rinkdavosi visi: nuo žaliųjų ,,atgajistų“ [Lietuvos ekologinis ir etnologinis judėjimas „Atgaja” įkurtas 1987 m., aktyviai veikė besikuriant Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui], hipių, gotų ir visokių, kokių tik nori. Ten buvo tikrai rimtas taškas. Daug dalykų ten vyko. Gaila, kad jos nebėra.

O ,,Tulpėje“ nesilankėt?

Labai nedaug. ,,Tulpė“ buvo vyresniųjų susibūrimo vieta, todėl mes į ,,Tulpę“ nelindom.

Kaip bohema įtakoja visuomenę?

Aš manau, jog ta bohemos sąvoka, apie kurią mes kalbame naudos neduoda. Jinai nereikalinga. Tačiau jeigu mes kalbam apie laisvus, nepriklausomus ir kūrybingus žmones – tai reikalinga, net labai. Miestas turi gyventi savo gyvenimą, todėl turi būti kritinė žmonių masė, netgi neturėdami pinigų. Šie žmonės už 6 litus alų mieliau gers kavinėj, negu už tuos pačius 6 litus nusipirks du butelius, ir gers kur nors pakrūmėj. Tokių žmonių turi būti, tikiuosi ir bus! Bet bohema, dar kartą pasikartosiu, tai yra senas ir atgyvenęs terminas, per daug idealizuotas, kuris dabartiniam laike iš tikrųjų nieko nebereiškia. Bohemos prasmė paprasčiausiai devolvuota.

Kas skatintų kūrybingą bendravimą sugrįžti į viešąsias miesto erdves, kad ir iš virtualaus bendravimo aplinkos?

Rimtas klausimas, net labai. Ne aš vienas nežinau… Jeigu kalbėti apie Kauną, jau nemažai čia yra padaryta. O jei apskritai, manau reiktų kad pasikeistų mentalitetas. Bet jis keičiasi natūraliai. Nereikia nieko daryti, tik netrukdyti. Viskas ta linkme dabar ir vyksta: žmonės laisvėja, važinėja po svietą [pasaulį], grįžta, supranta, kad geriau 6 litus investuoti į vieną bokalą, negu į tris butelius pakrūmėj. Palygink Kauną prieš kokius du metus, ir dabar, ir pamatysi, kad viskas jau yra pagerėję.

Parengė jaunoji projekto tyrėja Modesta Skinkaitienė

Publikuota: http://projectaleja.wordpress.com