Tarpukario prekybos organizacijų "Lietūkis", "Maistas", "Pieno centras" pastatai

Stambiausios tarpukario Lietuvos kooperacinės bendrovės „Lietūkis“, „Maistas“ ir „Pieno centras“ turėjo įsteigtus filialus Kaune. Iki šių dienų yra išlikę minėtų įmonių veiklą liudijantys pastatai. Buvusiame įmonės „Lietūkis“ garaže (dabartinis adresas Miško g. 3) nacistinės okupacijos metu buvo žiauriai nukankintos kelios dešimtys Lietuvos žydų. Dėl to ši atminties vieta yra įgavusi specifinę konotaciją ir vertinimus ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos istoriniame diskurse.

Kitas „Lietūkio“ objektas – rūmai Vytauto prospekte (dabartinis adresas Vytauto pr. 43). Šioje vietoje iki šiandien išlaikyta pirminė pastato paskirtis, t. y. prekybos ir komercijos funkcija. Pagrindinėje pastato dalyje įsikūrusi Vilniaus kooperacijos kolegija, pirmajame aukšte jau ne vieną dešimtmetį veikia vaistinė ir keletas kitų įmonių.

Bendrovės „Maistas“ pastatų kompleksas (adresas Europos pr. 96) net sovietmečiu išlaikė savo funkciją ir buvo tapo vieno didžiausių mėsos kombinatų gamybinėmis patalpomis. Šiuo metu išlikę tik pastato griuvėsiai, kadangi nepriklausomybės laikotarpiu čia veikusiam „Kauno maistui“ veik prieš dvidešimtmetį iškelta bankroto byla. Šiuo metu bendrovei priklausę pastatai stūkso tik kaip vienos didžiausių Lietuvos įmonių istorijos vaiduoklis, nors griūvantis „Maisto“ bokštas yra ne tik vaizdingas Aleksoto apylinkių akcentas, tačiau ir unikalus pramoninės architektūros objektas, bei prieškario Lietuvos pramonės vystymosi simbolis (1).

Kitas tarpukario Kauno ekonominės erdvės pavyzdys – bendrovės „Pieno centras“ teritorija Karaliaus Mindaugo pr., Prietilčio ir Kaunakiemio gatvių sankirtoje (apie 1,3 ha žemės plotas). Tarpukariu veikusios pieno perdirbimo bendrovės teritorijoje sovietinės okupacijos metu įsikūrė „Pieno kombinatas“, kuriame ir toliau buvo vykdoma pieno perdirbimo veikla. Pieno produktų gamykla iš čia iškelta tik veik prieš dešimtmetį. Šį „Pieno centro” pastatų kompleksą specialistai vienareikšmiškai vertina kaip vertingiausią iki šių laikų išlikusį modernios industrinės architektūros paminklą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje (2). Beje, šiuo pastatų kompleksu tarpukariu didžiavosi ir pati įmonė – kaip minėta, ji spausdino pastatų atvaizdą ant sviesto pakelių (3).

Pateikta informacija atskleidžia, jog tarpukario įmonių „Lietūkis“, „Maistas“ ir „Pieno centras“ istorija atspindi tarpukario Lietuvos pramonės, ekonomikos ir pačios valstybės raidą. Identifikuoti įmonių pastatai istorinėje perspektyvoje liudija, kaip kintant jų funkcijoms ir paskirčiai, (trans)formuojama ir istorinė miesto atmintis. Šios atminties vietos, kaip tam tikras asociacijas keliantys kultūriniai objektai, simbolizuoja Kauno miesto kultūros įvairovę, o tai skatina tolesnius ir gilesnius panašių atminties vietų tyrimus.

1. Palys Jurgis Rimvydas. Kai nematyti apsimoka: tarpukario bokštas trinamas iš miestovaizdžio. In.: Pilotas.lt. Prieiga internete: http://www.pilotas.lt/index.php/lt/architektura/item/1146-kai-nematyti-apsimoka/tarpukario-bok%C5%A1tas-trinamas-i%C5%A1-miestovaizd%C5%BEio?tmpl=component&print=1 (žiūrėta 2014-06-19)
2. Paulius Garkauskas. Kvartalas Kauno centre bus prikeltas antram gyvenimui. Prieiga internete: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/kvartalas-kauno-centre-bus-prikeltas-antram-gyvenimui.d?id=63489616 (Žiūrėta 2014-06-19)
3. Sviesto „Karvutė“ reklama. Lietuvos aidas. 1937-04-20. vakarinė laida. P. 5.

1 iliustracija
Bendrovės MAISTAS reklama. Žr. Moteris. 1924. Nr. 10-11. P.144. Prieiga per internetą: www.epaveldas.lt.

2 iliustracija
Bendrovės PIENO CENTRAS reklama. Žr. Lietuvos aidas. 1937 04 20, p. 5. Prieiga per internetą: www.epaveldas.lt.