MODERNŪS KAUNO KURORTAI TARPUKARIU (1918-1940)

(medžiaga eksponuota parodoje VDU menų galerijoje „101“, 2016 11 17 - 12 22, kuratorė - Viltė Migonytė-Petrulienė)

Tarpukariu stiprėjantis valstybės dėmesys higienos klausimams lėmė, kad sveikatingumo ir poilsio įstaigos tapo neatsiejama kasdienės socialinės infrastruktūros dalimi. Todėl jau XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje aplink sostinę prie upių pradėjo formuotis didžiausia Lietuvoje sveikatingumo „židinių“ koncentracija. Šį rekreacinį tinklą kartu su Kauno pliažais sudarė Kulautuva, Kačerginė, Lampėdžiai, Aukštosios Panemunės gyvenvietė ir kiek labiau nutolęs Birštonas.

Parodoje siekiama atskleisti tarpukario Kauno kurortų fenomeną kaip modernėjančios visuomenės reiškinį bei išryškinti architektūrinius miestietiškėjimo ženklus viešojoje ir privačioje erdvėje. Tai kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikyti bei naujai pastatyti vasarnamiai, vilos, kurhauzai, restoranai, sanatorijos, gydyklos, prekybinės paskirties objektai (kioskai), viešoji infrastruktūra (maudyklės, paviljonai). Fizinė aplinka byloja apie tai, kaip keičiantis tradicinei mąstysenai, praturtinant kasdieninį gyvenimą naujomis veiklos formomis, ypač susijusiomis su poilsiavimu, pramogavimu ir sveikatinimu, plečiasi architektūros formų ir tipų įvairovė pritaikyta besiilsinčiam žmogui.

Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
VDU Menų galerija „101” (vadovė Daiva Citvarienė)

Draugai:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Kauno apskrities archyvas
Kauno miesto muziejus
Kolekcininkai: Jonas Palys, Antanas Burkus, Vytautas Sinkevičius, Andrius Dručkus, Gintaras Dručkus, Adomas Miliauskas.

Ačiū dizainerei Eglei Simonavičiūtei, istorikams Algiui Marazui ir Arvydui Pakštaliui, Rimantei Tamoliūnienei, Alvydui Surbliui.