Atminties biuras: V. Balsys
Vytautas Balsys-Uosis Atminties biurui pasakoja apie savo - Lietuvos partizano - kovos kelią.
- - -
„Būdamas technikume Kauno įstojau į LLA - Lietuvos Laisvės Armiją. Tai buvo visiškai užslaptinta organizacija, žinojau tik tą asmenį, kuris mane užverbavo, ir tą, kurį aš užverbavau. Per mūsų rankas ėjo pogrindžio spauda, ir visą veiklos laiką nežinojom, kas buvo mūsų vadai.“
- - -
„Antrą kartą užėmus rusams Lietuvą, 1944 metais jie paskelbė jaunų vyrų mobilizaciją. Mano tėvelis mums pasakė: „Vaikai, geriau žūkite savo žemėje už savo tautos interesus, negu už okupanto tolimuose Rytuose.”
- - -
,,Aš tik spėjau su jais pasisveikinti, kailinius nuėmė... Ir šūvis! Sutratėjo kulkosvaidžiai. Per to namuko sienas eina kiaurai kulkos. Išėjimas siauras, vienas. Pirmas šoko Lektoraitis ir subarpė, krito. Paskui jį - Morkūnas. Aš kol nusikabinau automatą, pasirinkimų neturėjau, per jų lavonus panteros šuoliu ir kritau už kelmo. Vyko kova per dieną. Taip ir neužėmė rusai pačios stovyklos. Atėjo nakties metas, jie pasitraukė. Pasitraukė ir gyvi likę partizanai. Aš likau tarp šešiolikos žuvusių vienas gyvas, su peršauta koja ir klubu. Sutemo, atsisukau granatą ir galvoju, jeigu kas priartės, jeigu ne lietuviai, tai tada patrauksiu tą šniūrelį, smagiau į Anapilį su kompanija.“
- - -
,,14 vyrų iš stovyklos, atėjom į mano tėviškę su sąlyga perdienavoti. Buvo paruoštas Pavilkija, mums naujas bunkeris stovyklai. Bet ankstyvą rytą birželio 13-osios, apsupo sodybą stribai ir kareiviai, uždegė triobesius ir kautynių metu žuvo 5 partizanai, jų tarpe ir mano Viktoras brolis, kuriam buvo 17 metų.“
- - -
,,Prie botanikos sodo manęs jau laukė, persiokiojo KGB. Eidamas gavau smūgį į galvą ir atsibudau, kad atvilktas į kažkokį namuką ant grindų. Per koją, rankos surakintos ir aš visas kraujuose. Sėdi prie manęs vienas kgbistas. Ai tiesa, apiplovė viena moteriškė kraujus ir viskas, papuoliau į KGB nagus.“
- - -
,,Tai ypatingo režimo lageriai. Dirbau anglių kasykloj. Buvo 5 tūkstančiai politkalinių ir tarp jų pora šimtų žmogžudžių, batalikų. Tie batalikai visi buvo parankiniai lagerio administracijai. Jie dirbo virtuvėje, kirpyklose, skalbyklose ir taip toliau.“
- - -
,,O grįžus neregistravo, negalėjau įsidarbinti. Ir aš jau rengiausi grįžti į Kazachstaną. Papasakojau Petraičiui, kad grįšiu į Kazachstaną. „Tai už ką tu baustas, pupiliuk?“ - jisai paklausė. Tai galvoju dabar sakyt, kad partizanas. „Ai, studentukas būdamas prieš Staliną uždainavau ir pasodino“. „Tai tu parašyk pareiškimą, aš esu Naujalyje taryboje, mūsų vaikai kartu į mokyklą eina, aš pakalbėsiu.“
- - -
Vytautas Balsys
Vytautas gimė 1923 m. Kluoniškių kaime, Zapyškyje, didelėje šeimoje, kur augo su trimis broliais. Drauge su broliu gavę šaukimą į armiją ir paraginti tėvo nusprendė nepaklusti. Išsikasė bunkerį, antrą slėptuvę įtaisė tvarte tarp dvigubų lubų. Partizanauti Vytautas baigė 1948 m. sausio mėn., vėliau buvo tardomas, kalinamas Kauno kalėjime ir ištremtas į tolimojo Norilsko anglies kasyklas, kur tapo numeriu Z-787. Vėliau už slaptą veiklą Norilske buvo vėl ištremtas 10 metų į Kazachstaną. Iš tremties į Kauną grįžo tik 1966 m.
Interviu data: 2018-08-07