Atminties biuras: F. Kučinskienė apie Kulautuvą

Kauno žydų bendruomenės narė Fruma Kučinskienė pasakoja apie slapstymąsi Kulautuvoje karo metais. Ją, kaip ir nemažą būrį kitų žydų vaikų bute Savanorių prospekte ir savo žemėse Kulautuvos miestelyje slapta saugojo dvarininkės Natalija Fugalevičiūtė ir Lidija Fugalevičiūtė-Gulobovienė. Seserys Fugalevičiūtės nuo karo baisumų išgelbėjo beveik 30 vaikų.

- - -

„Pirmas vykimas į Kulautuvą buvo vėlyvą tamsią naktį. Mane lydėjo įseserė Margarita. Mes atvykom į Kulautuvą ir turėjom pereit pėsčios per miškelį į Natalijos sesers Lydos sodybą. Aš prisimenu baimę, matyt, buvau apskritai bijanti tuo metu... Tas ėjimas per miškelį, kai nesimatė nei takelio…“

- - -

„Vieną naktį atėjo tikrinti mūsų. Už namo buvo gana apleista vieta, kur augo aukštos dilgelės ir krūmokšniai, ir visi išbėgo ta kryptimi, o mums liepė vaizduoti miegančias. Mes pabudom, taip pat išsigandom. Iš tikro, atėjo vokiečiai kareiviai ir su žiebtuvėliais  švitino mums į veidus. Mes abi buvom šviesios, visai nepanašios į žydes, tad jie nuėjo toliau. Bet baimė, žinoma, buvo.“

- - -

„Kitoj pusėj Nemuno buvo rusų artilerija, o šitoj pusėj – vokiečių. Paskutinėmis dienomis, kai susišaudymas jau buvo ypač pavojingas, aš atsimenu, kaip krito tie sviediniai. Mes bėgom tarp Tamaros kalno ir to upeliūkščio greitai į mišką ir girdėjom, kaip pievoj sprogo sviediniai.“

- - -

„Mes buvome klojime. Vokiečiai ėjo keliu, įeina į klojimą vokietis, kreipiasi į mano Rivką ir vokiškai klausia jos kelio. Išgąstis vis tiek buvo. Ir aš atsimenu savo didelį nustebimą, kai mano Rivka, kuri puikiai kalbėjo vokiškai ir dar daug kalbų, ji jam rodo, kad nesupranta, ko jis nori.“

- - -

„Baimės nebuvo, nes buvau tarp savų. Aš nebijojau. Mano pagrindinė bloga nuotaika ir nerimas buvo dėl mano tėvų. Nes jau prieš tai mačiau degantį getą.“

Interviu data 2018-04-11

Daugiau apie Fugalevičių šeimą ir Kulautuvos atmintį skaitykite čia.