
Miesto sodas
Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Miesto sode dažnai žaisdavome.
Skaityti daugiau
Soboras
Asija: „Svarbiausia vieta man visada buvo Soboras.
Skaityti daugiau
1946 m. potvynis
Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė: 1946 metų potvynis Kaune buvo ypatingai smarkus.
Skaityti daugiau
Lietuvos jachtklubas
Gintaras Vitulskis: "Šios nuotraukos yra iš ketvirtojo XX a.dešimtmečio, viena vaizduoja jachtininkų ( o gal jūrų skautų ) šventinę rikiuotę žvelgiant nuo Aleksoto pusės, o kita - į Aleksoto pusę. 1932 m.
Skaityti daugiau
Mitingas prie Laisvės paminklo
Mindaugas Kavaliauskas: "Tai buvo mitingas Kovo 11-osios akto palaikymui ir mūsų vienybės pademonstravimas."
Skaityti daugiau
Laisvės al. 3
Asija: „Išaugus“ šeimai gavome kambarį Laisvės alėjoje, 1A name (dabar Laisvės al.
Skaityti daugiau
Meno projektai Karo muziejaus sodelyje
Projekto „Abonementas skulptūrai“ (kuratorė Violeta Jasevičiūtė, 2000 m.) dalyviai pasirinko nugriautų sovietmečio skulptūrų ir atstatytų prieškario respublikos monumentų vietas, siekdami „išprovokuoti šiuolaikinės visuomenės istorinės atminties bei užmaršties atodangas rizikingame – buvusios ir esamos valstybės bei kultūros politikos simbolių fone“.[1] Taigi menininkai komentavo posovietinės visuomenės sąmonės pokyčius, paminklų turinio ideologinę slinktį naujojoje socialinėje sanklodoje ir politines kultūrines aktualijas: Evaldas Pauza Jadvygos Klemkienės skulptūrai „Klausiančioji“ (prie Paveikslų galerijos) užkabino klausimą „Kas yra ‚Spice Girls‘?“, Juozas Šlivinskas su gaisrininkais „plovė“ Vienybės aikštę (Lenino paminklo vietą), Algimantas Šlapikas šioje aikštėje ant pievelės išdėliojo gipsines Lenino galvutes, Jasevičiūtė ir Vytautas Umbrasas šviežia mėsa „maitino“ Karo muziejaus liūtus bei užrašė eilutę iš Mato Evangelijos: „Ir jie bus pasotinti“.
Skaityti daugiauMenininkų namų kavinė
Greta: Jeigu kas paklaustų, kokia studentiško gyvenimo vieta man brangiausia, atsakyčiau - Menininkų namai.
Skaityti daugiau
Karo muziejaus liūtai
2018 m.
Skaityti daugiau
Šančiai tarpukariu
daugiau foto negaliu prisegti, galbūt galiu persiųsti el. paštu?
Skaityti daugiau
Vytauto parkas - istorija
Vytauto kalnas ir parkas mena tuos laikus, kai 1362 m. kryžiuočiai laikė apgulę Kauno pilį, o nepilnametis Kęstučio sūnus Vytautas jodinėjo dabartiniame Vytauto kalne su savo kariuomenės būriu, ieškodamas progos padėti savo broliui Vaidotui.
Skaityti daugiau
Kokia tai vieta?
Mįslė tinklalapio lankytojams:Kokia tai vieta?Kada ji veikė, kur, kiek laiko ir kaip vadinosi?Ką apie ją prisimenate?..
Skaityti daugiau
Kauno pilis
Audronė: „Pilis dabar atrodo visai kitaip.
Skaityti daugiau
Linksmakalnis
Irina: „Mano tėtis rusas.
Skaityti daugiau
Linksmakalnis
Konstantinas: „Čia prabėgo mano vaikystė, prieš maždaug 80 metų.
Skaityti daugiau
Gyvenamasis namas Rotušės aikštėje
Audronė: „Namas priklausė Zabielų rūmams. Ir pats namas – dabar jis supaprastintas – buvo labai įdomus, ypač architektūra apačioje, visur – skliautai, didžiuliai praėjimai, sraigtiniai laiptai.
Skaityti daugiau
Kino teatras "Senasis trestas"
Elena: "Gerdama rytinę arbatą skaičiau straipsnį apie senuosius Kauno kino teatrus: “Neįtikėtina, tačiau šiandien Kaune iš beveik 40 senųjų kino teatrų išliko ir veikia vos vienas.
Skaityti daugiauMenininko Gyčio Dovydaičio dokumentinis filmas-reportažas apie Kaunas 2022 organizuoto Istorijų festivalio 2019 centrą – Ramybės parką (Kauno senąsias kapines) – ir jo kaimynystėje gyvenačius kauniečius.
Skaityti daugiau
Kauno „Drobės" fabrikas
Rūta: „1958 m.
Skaityti daugiau
Vaizdas nuo Vytauto parko šlaito
„1939-ieji, Ervinas Gastas, Lilė ir Mikas Kauno Žaliakalnyje, užmetę rankas viens kitam ant pečių, o už jų saulėtoje migloje ribuliuoja didžiausias Lietuvos miestas.
Skaityti daugiau