Tado Ivanausko progimnazija

Gabrielė: Tvirtai laikydama mamos ranką žengiu, šiek tiek netvirtu žingsniu, didelio pastato link. Iš jo pusės skamba muzika, į dangų kyla muilo burbulai ir balionai. Kitoje rankoje tvirtai laikau gelsvą aukštu stiebu gėlę, kurią mama vadina kardeliu. Gėlė ne man, aš ją dovanosiu. Priėjus pastatą mano žvligsnis nukrypsta į grindinį, mama sakė, kad turiu stovėti ten kur parašytas skaičius vienas, o prie jo raidė b. Ilgai netrukusi surandu šią kombinaciją ir veduosi mamą. Tačiau ji su manimi neina, aš turiu eiti viena. Šiek tiek sutrikusi sliūkinu viena ir atsistoju taip, kad matyčiau mamą, o ji – mane. Prie manęs prieina aukštas tamsių plaukų berniukas, pasakęs, jog jis - dvyliktokas Karolis, sveikina mane atėjus į pirmą klasę ir žada nuvesti į mano klasę. Taip pat ištiesia savo ranką, kurioje muilo burbulų buteliukas ir obuolys. Sutrikusi dairausi, visi kiti pasitiki tais tariamais dvyliktokais ir eina kartu. Aš, žinau, kad nieko negalima imti iš svetimų, tad klausiamu ir išgąsčio pilnu žvilgsniu nusisuku į mamos pusę. Mama tik nusijuokia ir palinksi galva. Tada jau šypsausi ir aš, duodu Karoliui ranką ir mes žengiame į mano naują pradžią. (2017 m.)