Karo muziejaus fontanas

Ištrauka iš Juditos Vaičiūnaitės atsiminimų knygos "Vaikystės Veidrody"

"Antrasis fontanas kiek toliau – Karo muziejaus sodely. Ten mus nuvesdavo mama, laikinai dėl mūsų nedirbanti gailestingoji sesuo. Mama, gimusi Rygoj, augusi Elbinge, Liepojoj, Jekaterinoslave, Maskvoj, ir tik dvylikos metų pasiekusi Lietuvą, mama – tikrasis grindinio vaikas. Šito fontano vanduo žybčiojo saulėj, jo baseine plaukiojo auksinės žuvytės, o vidury iš uolos išskėlė versmę bronzinis barzdotas nykštukas. Margi mirgantys skaldos akmenėliai prie takų. Saulėje įšilusios bronzinių Karo muziejaus liūtų nugaros. Negražu lipti ant skulptūrų, bet ne sykį su didžiuliu vaikišku jauduliu, plakančia širdim sėdėjau ant jų, gloščiau karališkus karčius. Kai vėliau svetimuose pasaulio miestuose išvydau liūtų statulas, kiekvienąkart pajusdavau skaudų svaigų virpulį. Myliu tą Babilono palikimą – du laukinius žvėris, sergstinčius duris".

Vaičiūnaitė J. 1996: Vaikystės veidrody. Vilnius: Baltos Lankos.

Alvydas Vaitkevičius: Mano prisiminimai apie liūtus ir fontaną gerai susišaukia su J. Vaičiūnaitės mintimis. Skirtumas gal toks, kad mes ilgai gyvenome priešais dabartinį VDU rektoratą ir kiek paaugus, Karo muziejaus sodelis, fontanas, liūtai ir galybė sodelyje buvusių patrankų ilgainiui man tapo savi bei artimi. Juolab, kad bent pora kartų, būdamas dar mažas, kai lankiau su vyriausiu broliu šią pramogų vietą, sugebėjau su visais rūbais įkristi į fontano vandenis... Bet tėvai kažkodėl reagavo ramiai, na gal broliui duodavo pylos... :)
Tada dar nežinojau, o ir įdomu nebuvo, kad fontanas su nykštuko skulptūra, padovanota muziejui Kretingos grafo A.Tiškevičiaus, pradėjo veikti 1922 m. O įėjimą į muziejų puošia liūtai, atvežti iš Astravo dvaro. Juos 1938 m. muziejui padovanojo grafas J. Tiškevičius, tuo metu gyvenęs Paryžiuje. Pasirodo, juos į Lietuvą iš Peterburgo XIX a. viduryje atsigabeno grafo tėvai.